Vakarų Jeruzalė (West Jerusalem)
Vakarų Jeruzalė – Jeruzalės miesto dalis, pavaldi Izraeliui po 1948 m. Arabų-Izraelio karo. Kelios Vakarų šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, de facto pripažįsta Izraelio kontrolę šioje miesto dalyje, tačiau susilaiko nuo pripažinimo de jure. Izraelio siekis dėl Vakarų Jeruzalės suvereniteto yra plačiau priimamas, nei dėl Rytų Jeruzalės, kuri 1948 m. tapo pavaldi Transjordanijai.
Vakarų Jeruzalė yra Jeruzalės apygardos administracinis centras. Šioje dalyje gyvena daugiausia žydai, Rytų Jeruzalėje – arabai. Vakarų Jeruzalėje reziduoja Knesetas, prezidentas, vyriausybė, tačiau dauguma užsienio ambasadų įsikūrusios Tel Avive.
Po Izraelio valstybės įkūrimo 1948 m. gegužės 14 d. ją užpuolė regiono arabų šalių kariuomenės, užėmusios Izraelio rytinę ir pietinę dalį bei žydų kvartalą Jeruzalėje. Transjordanija prisijungė Rytų Jeruzalę. Po sėkmingo kontrpuolimo 1948 m. birželį žydai praplėtė savo valstybės teritoriją. Pagal 1949 m. vasario 7 d. paliaubų sutartį su Egiptu, Libanu, Transjordanija ir Sirija, žydų valstybei atiteko papildomi 6700 km² Palestinos teritorijos kartu su Vakarų Jeruzale (miesto vakarinė ir pietinė dalis).
Vakarų Jeruzalė yra Jeruzalės apygardos administracinis centras. Šioje dalyje gyvena daugiausia žydai, Rytų Jeruzalėje – arabai. Vakarų Jeruzalėje reziduoja Knesetas, prezidentas, vyriausybė, tačiau dauguma užsienio ambasadų įsikūrusios Tel Avive.
Po Izraelio valstybės įkūrimo 1948 m. gegužės 14 d. ją užpuolė regiono arabų šalių kariuomenės, užėmusios Izraelio rytinę ir pietinę dalį bei žydų kvartalą Jeruzalėje. Transjordanija prisijungė Rytų Jeruzalę. Po sėkmingo kontrpuolimo 1948 m. birželį žydai praplėtė savo valstybės teritoriją. Pagal 1949 m. vasario 7 d. paliaubų sutartį su Egiptu, Libanu, Transjordanija ir Sirija, žydų valstybei atiteko papildomi 6700 km² Palestinos teritorijos kartu su Vakarų Jeruzale (miesto vakarinė ir pietinė dalis).
Žemėlapis - Vakarų Jeruzalė (West Jerusalem)
Žemėlapis
Šalis - Izraelis
 |
 |
| Izraelio vėliava | |
Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| ILS | Izraelio naujasis šekelis (Israeli new shekel) | ₪ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| EN | Anglų kalba (English language) |
| AR | Arabų kalba (Arabic language) |
| HE | Hebrajų kalba (Hebrew language) |